- desintinas
- ×desintìnas sm. (2) žr. desintina: 1. Visi desintinai (dešimtinai) žemėje byr iš sėklos žemės bei iš vaisiaus medžių BB3Moz27,30. 2. Tris desintinùs gavau iš dvaro, dar savo du prisipirkau, teip ir krapštaus Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.